LT | EN

Lietuvių tradicinė kultūra XXI a.

ATSISIŲSKITE

e-knyga  
e-knyga +  
e-knyga
PDF formatu

Ši svetainė skirta XXI amžiaus lietuviškam kaimui ir jo žmonėms,
išsaugojusiems ir tęsiantiems paveldėtas tradicijas.

ŠILŲ DZŪKAI / Šventės ir darbai

 
Šilų
dzūkai
Šventės ir darbai
 
Įvadas

ĮVADAS

Dzūkija – tai girių apsuptas kraštas abipus Nemuno, Lenkijos ir Baltarusijos pašonėje. Dzūkijos pietiniame pakraštyje įsikūrę šilų dzūkų kaimai: Marcinkonys, Mančiagirė, Darželiai, Margionys, Kapiniškės, Zervynos, Žiūrai, Mardasavas, Kašėtos, Puvočiai ir kiti.

 
Šilų
dzūkai
Šventės ir darbai
 
Laidotuvės

LAIDOTUVĖS

Šilų dzūkų kaimuose į šermenis ir laidotuves susirenka visas kaimas, o dažnai ir kaimyninių kaimų žmonės. Prie mirusiojo budima, meldžiamasi, giedama, raudama. Apie pomirtinę velionio dalią praneša sapnai.

 
Šilų
dzūkai
Šventės ir darbai
 
Spanguolės

SPANGUOLĖS

Prasidėjus spanguolių sezonui netoli Čepkelių raisto įsikūrę kaimai ištuštėdavo – šilų dzūkai ištisą savaitę uogaudavo, raisto salose įsikurdavo ištisos stovyklos, o uogų parsivežti važiuodavo su vežimais.

 
Šilų
dzūkai
Šventės ir darbai
 
Vėlinės

VĖLINĖS

Kai kuriuose Dzūkijos kaimuose per Vėlines kapinėse renkamasi vienu metu, temstant sukuriamas laužas, kalbamos maldos už mirusiuosius, giedama. Tikima, kad Vėlinių naktį mirusiųjų vėlės sugrįžta į savo gyventas vietas.

 
Šilų
dzūkai
Šventės ir darbai
 
Mėsos ruošimas

MĖSOS RUOŠIMAS

Nors šilų dzūkai visada augino kiaules, ilgiau nei kitur jas ganė, kad mėsa būtų skanesnė, skilandis ir dešros niekada nebuvo kasdienis valgis – jas laikydavo vasaros darbymečiui.

 
Šilų
dzūkai
Šventės ir darbai
 
Devintinės

DEVINTINĖS

Dzūkijoje per Devintines ant keturių bažnyčios šventoriaus kampų skirtingi kaimai įrengia puošnius altorėlius. Devintinių procesija prie kiekvieno iš jų sustoja pasimelsti.

 
Šilų
dzūkai
Šventės ir darbai
 
Rugiai

RUGIAI

Šilų dzūkų kaimuose rugiai tebeauginami. Septyniasdešimtmečiai šio krašto gyventojai gerai prisimena senąsias rugiapjūtės pradėtuvių ar pabaigtuvių apeigas, dar moka išsikepti ir naminės duonos.

 
Šilų
dzūkai
Šventės ir darbai
 
Velykos

VELYKOS

Didžiosios metų šventės – Velykų šventimo liaudiški papročiai mažai pakito nuo tarpukario laikų – 3–4-ojo dešimtmečių. Šilų Dzūkijoje išlikusi vaikų kiaušiniavimo tradicija.

 
Šilų
dzūkai
Šventės ir darbai
 
Grikiai

GRIKIAI

Grikiai Dzūkijoje – nepakeičiamas javas, jis gelbėjo žmones nuo nepritekliaus. Per senąsias šventes, tokias kaip Krikštai – pusiaužiemis arba pusiaugavėnis, iš grikių buvo kepami apeiginiai patiekalai.

 
Šilų
dzūkai
Šventės ir darbai
 
Karvės

KARVĖS

Dzūkijoje ilgiau nei kitur Lietuvoje karves ganė visas kaimas bendrai, kai kurie kaimai šio papročio laikosi iki šiol. Tikėta, kad karvėms gali pakenkti pavydūs blogų akių žmonės, žinota, kaip nuo jų apsisaugoti.

 
Šilų
dzūkai
Šventės ir darbai
 
Grybai

GRYBAI

Grybai – svarbus miškuose įsikūrusių kaimų gyventojų uždarbio šaltinis. Iki šiol dzūkai tebegrybauja pragyvenimui, ir daug rečiau, nei kitų regionų žmonės, – valgymui. Šilų dzūkai turi ir savo „grybų kultūrą”.

© 2014