Ši knyga skirta XXI a. Gervėčių krašto lietuvių kalendorinėms ir šeimos šventėms. 2010-2012 metų fotografijose – visas metų ciklas, prasidedantis nuo gegužinių pamaldų prie kaimo kryžiaus ir pasibaigiantis Verbų sekmadieniu – Velykų išvakarėmis. Į švenčių kalendorių įsiterpia Sekminės, rugiapjūtės pabaigtuvės, Vėlinės, Kūčios, didžiausia šio krašto šventė – Švč. Trejybės atlaidai, krikštynos ir laidotuvės, kunigo kalėdojimas ir šventinio pyragų kepimas...
Švenčių aprašymuose ir garso įrašuose – fotografijose užfiksuotų žmonių pasakojimai, dainos ir giesmės.
ĮVADAS
GIEDOJIMAS PRIE KRYŽIAUS
Rimdžiūnų kaimo moterys šviesiausiais pavasario ir vasaros vakarais du mėnesius renkasi prie kaimo kryžiaus giedoti gegužinių Švenčiausiosios Mergelės Marijos ir birželinių Švenčiausiosios Jėzaus Širdies pamaldų.
SEKMINĖS
Atsimenama, kad Gervėčių krašte Sekmines švęsdavo net keturias dienas. Iki šių dienų išliko paprotys pavasariniais berželiais papuošti maldos namus, kiekvieno kiemo vartus, beržo šakelėmis iškaišyti kambario lubas ir sutvarkyti artimųjų kapus.
ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS ATLAIDAI
Prabėgus savaitei po Sekminių Gervėčiuose švenčiami Švenčiausiosios Trejybės atlaidai, didžiausia šio krašto šventė, kurios metu vėl žmonių prisipildo ištuštėję Gervėčių kiemai.
LAIDOTUVĖS
Keturias dukteris užauginusios Girių kaimo gyventojos šermenyse ir laidotuvėse dalyvavo visa šeima, kaimynai, jaunystės draugės, kviestinės giedotojos. Laidotuvių procesija karstą lydėjo iki kapinių koplyčios ir kapo duobės.
ŽOLINĖ
Rugpjūčio 15-tą dieną Bažnyčioje švenčiama Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė (arba Žolinė) Gervėčių krašte siejama su naujo metų derliaus pašventinimu – į bažnyčią kiekviena moteris nešasi puokštę, kurioje dera javų varpos, daržovės, vaisiai ir darželio gėlės.
PABAIGTUVĖS
Atsimenama, kad kirsdamos paskutinį rugių pėdą moterys dėkodavo žemei už jos dovanas, aukodavo jai duonos riekę, o pjūties pabaigtuvėms skersdavo paršelį.
PYRAGŲ KEPIMAS
Daugelis gervėtiškių tebegyvena tėvų statytuose namuose su senomis duonkepėmis krosnimis, kuriose iki šiol šventėms kepami pyragai.
KRIKŠTYNOS
Krikštynose Mockų kaime vyko linksmos persirengėlių eitynės: vežtos skandinti abi kūdikio bobutės. Prisimenama, kad anksčiau taip išveždavo pribuvėją, kuri kūdikį pagaunanti, sužvejojanti, tad po krikštynų vėl sugrąžinama į vandens erdvę.
VĖLINĖS
Vėlinių vakarą kiekvieno kaimo kapinėse pagiedoti ir pasimelsti už mirusiuosius renkasi visa bendruomenė: lietuviai ir gudai, seni ir jauni. Žvakelių ugnies nušviesti kapai, giesmės ir maldos primena gyvųjų ir mirusiųjų bendrystę.
KŪČIOS
Kūčių vakarui į tėvų namus parvažiavę vaikai padeda ruoštis šventei. Prie stalo sėdama patekėjus vakarinei žvaigždei, o pavakarieniavus vaišės pernakt paliekamos giminės mirusiesiems. Po staltiese klojamas šienas kitą rytą nešamas į tvartą gyvuliams…
KALĖDOJIMAS
Po Kalėdų kiekviename kaime laukiama kalėdojančio kunigo. Kunigo apsilankymas namuose – reta šventė, kuriai rūpestingai ruošiamasi.
VERBOS
Verbų sekmadienį bažnyčioje pašventinama iš žilvyčio, ėglio surišta verba, kuri visus metus pagarbiai laikoma namuose, užkišta už švento paveikslo ar durų staktos, o po metų išnešama į palėpę arba Pelenų dieną sudeginama.
© 2014